prancų

Lietuvių jaunimo kalboje žodis „prancūzai“ (arba „prancūzų“) dažnai vartojamas kaip šnekamoji metafora, reiškianti „pabėgti, dingti, išnykti“ arba „ištrūkti, pasišalinti“.

Pavyzdžiai:
- „Jie prancūzavo iš vakarėlio“ – reiškia, kad jie slapta/staigiai išėjo/pabėgo.
- „Dabar reikia prancūzuoti“ – dabar reikia dingti/ištrūkti.

Šis posakis kilo iš istorinio konteksto: 1812 m. Napoleono (prancūzų) kariuomenė traukėsi iš Rusijos – tada lietuvių liaudies kalboje įsitvirtino posakis „bėga kaip prancūzai“, kuris vėliau sutrumpintas iki šnekamojo „prancūzai“ kaip veiksmažodžio.

Dabar jaunimas šį žodį vartoja humorišku, šiek tiek archajišku atspalviu, dažniausiai juokais apibūdindamas staigų išsisukimą ar pabėgimą iš nemalonių situacijų.

Įrašas
Paaiškinimas	Lietuvių jaunimo kalboje žodis „prancūzai“ (arba „prancūzų“) dažnai vartojamas kaip šnekamoji metafora, reiškianti „pabėgti, dingti, išnykti“ arba „ištrūkti, pasišalinti“. Pavyzdžiai: - „Jie prancūzavo iš vakarėlio“ – reiškia, kad jie slapta/staigiai išėjo/pabėgo. - „Dabar reikia prancūzuoti“ – dabar reikia dingti/ištrūkti. Šis posakis kilo iš istorinio konteksto: 1812 m. Napoleono (prancūzų) kariuomenė traukėsi iš Rusijos – tada lietuvių liaudies kalboje įsitvirtino posakis „bėga kaip prancūzai“, kuris vėliau sutrumpintas iki šnekamojo „prancūzai“ kaip veiksmažodžio. Dabar jaunimas šį žodį vartoja humorišku, šiek tiek archajišku atspalviu, dažniausiai juokais apibūdindamas staigų išsisukimą ar pabėgimą iš nemalonių situacijų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.