„Prakalinėti“ jaunimo kalboje reiškia ilgai ir nuobodžiai kalbėti, „tįsoti“, užknisantį aiškinti ar moralizuoti. Šis žodis dažnai vartojamas šiek tiek neigiama prasme, kai norima pabrėžti, kad kalbantysis per daug ir be reikalo įsigilinęs į temą, kartodamas tuos pačius dalykus arba pernelyg moralizuodamas.
Pavyzdžiai:
- „Mokytojas visą pamoką prakalinėjo apie discipliną.“
- „Nustok prakalinėti, jau viską supratau!“
Sinonimai: tįsoti, plepėti, šnekėti be reikalo, dėstyti pamokas.
Žodis yra kilęs iš veiksmažodžio „kalti“ (kalbėti) su priešdėliu pra-, kuris čia reiškia veiksmo užsitęsimą ar perteklių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.