„Plenarkė“ jaunimo kalboje (ypač Lietuvoje) reiškia pilną, išsamią, detalią kalbą, paaiškinimą ar „pamokslą“, dažniausiai su neigiamu atspalviu – pvz., kai kas nors ilgai ir nuobodžiai kažką aiškina, skundžiasi, moralizuoja ar tiesiog per daug kalba.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Mokytoja davė plenarkę apie atsakomybę.“ (t. y. ilgai ir nuobodžiai moralizavo)
- „Nustok man dėti tas plenarkes!“ (nustok man aiškinti / skųstis)
- „Gavau plenarkę iš tėvų, kad vėlai grįžau.“
Žodis kildinamas iš „plenarus“ (lot. plenus – pilnas), tačiau jaunimo žargone jis įgijo specifinę, dažnai ironišką ar neigiamą prasmę. Kartais vartojamas ir kaip veiksmažodis „plenaruoti“ (ilgai aiškinti / skųstis).
Tai tipiškas žargonizmas, kuris galėjo atsirasti per mokyklinę aplinką arba internetinę kultūrą, o dabar paplitęs tarp paauglių ir jaunimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.