Lietuvių jaunimo kalboje žodis „pafas“ dažniausiai reiškia „pabėgimas“, „išsisukimas“ arba „praslydimas“ iš kokios nors nemaloniai situacijos, pavyzdžiui:
- Pabėgti iš nemalonių aplinkybių (pvz., iš kalbų, konflikto, nuobodžios veiklos).
- Išsisukti nuo atsakomybės ar įsipareigojimų.
- Paslėptis arba dingti, kai to reikia.
Pavyzdžiai vartojime:
- „Žmonės pradėjo klausinėti, aš tiesiog padariau pafą.“ (išėjau / išsisukau)
- „Jei bus nuobodu, galėsim padaryt pafą.“ (išeiti / pasislėpti)
- „Jis padarė pafą iš susitikimo.“ (pabėgo / neišėjo)
Žodis kilęs iš anglų kalbos žodžio „puff“ (pūtimas, dūmai), tačiau jaunimo žargone jis įgijo šią specifinę reikšmę, susijusią su greitu ir staigiu „išnykimu“. Dažnai vartojamas neformalioje bendraujoje tarp paauglių ir jaunimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.