padavalka
"Padavalka" jaunimo kalboje (ypač Lietuvoje) dažniausiai reiškia ilgą, nuobodžią istoriją, pasakojimą ar pokalbį, kuris atrodo be reikšmės ar per daug išplėstas. Tai yra šnekamoji, neoficiali išraiška, kurią jaunimas vartoja šmaikščiai ar šiek tiek neigiamai apibūdindami situaciją, kai kas nors "tempia" temą, kalba per daug, kartojasi ar pasakoja neįdomius dalykus.
Pavyzdžiai vartosenoje:
- "Baik tą padavalką, jau pusvalandį klausau to paties!"
- "Ką čia per padavalką man čia papasakojai? Trumpai galima buvo."
- "Jo istorija virto tikra padavalka – pradėjo nuo pietų, baigė filosofija."
Sinonimai ar artimos sąvokos:
- "Tempiantis pasakojimas"
- "Nuobodu kalbėjimas"
- "Vandens pylimas" (lietuviškas idiomų atitikmuo)
- "Prasimanymas"
Kilties idėja:
Žodis greičiausiai kilęs iš veiksmažodžio "padavalkioti" arba "davalkioti", kuris reiškia nevikriai kalbėti, plepėti, užimti laiką ne reikalingais pasakojimais. Jaunimo kalba jis įgijo trumpesnę, pajuokingą formą su priesaga "-alka".
Pastaba: Šis žodis nėra literatūrinės kalbos dalis, todėl vartojamas tik neformaliose situacijose. Jei girdite ar skaitote šį žodį kontekste, greičiausiai tai bus švelnus pajuokavimas ar nusistatymas prieš per ilgą kalbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.