leiblas
Žodis "leiblas" jaunimo kalboje (dažniausiai vartojamas Lietuvoje) yra žargoninis terminas, reiškiantis "namų darbas" arba "namų ruoša". Tai yra lietuviškas žodis, kilęs iš rusų kalbos žodžio "лейбл" (leibl), kuris savo ruožtu yra pasiskolintas iš anglų kalbos "label" (etiketė, ženklas).
Kontekstas ir vartojimas:
- Jaunimas šį žodį dažnai vartoja pokalbiuose apie mokyklos namų darbus, pvz.:
"Šią vakarą turiu daug leiblų" (turi daug namų darbų).
"Ar jau padarei tuos leiblus?" (ar jau padarėte namų darbus).
- Kartais gali reikšti ir bendresnį "reikalų" ar "užduočių" sąvoką, ne tik mokymosi kontekste.
Kilme:
Žodis atėjo į lietuvių jaunimo žargoną per rusišką interneto kultūrą (pvz., iš forumų, socialinių tinklų ar žaidimų), kur "лейбл" taip pat vartojamas panašia prasme. Nors anglų kalboje "label" reiškia kitaip (dažniausiai etiketę ar prekės ženklą), slavų kalbų kontekste jis įgijo šią šnekamąją reikšmę.
Svarbu:
Tai neformalus, žargoninis žodis, kurį vartoja daugiausia paaugliai ir jauni suaugusieji. Jis neturėtų būti vartojamas oficialioje ar rašytinėje kalboje (pvz., mokyklos darbuose, dokumentuose).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.