labsardukas
„Labsardukas“ jaunimo kalboje (arba bendrai internetinėje kultūroje) yra humoristinis, ironiškas ar meilus žodis, kuriuo apibūdinamas žmogus, kuris yra:
1. Labai geras, mielas, malonus – tiesiogine prasme „labas + sūdarys“ (sūdarys – šnek. variantas žodžiui „sūdu“ ar „sūdyti“, bet čia be neigiamos reikšmės).
2. Švelnus, jautrus, romantiškas – kartais vartojamas šypsenčiant apie pernelyg mielą ar sentimentalų žmogų.
3. Ironiškai – gali būti vartojamas kaip švelnus pajuokavimas, pvz., kai kas nors elgiasi per daug „saldukai“ ar naiviai gerai.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Aš šiandien toks labsardukas – visiems padėjau, nors pats pavargau.“
- „Pažiūrėk į jį, kaip jis su katytėmis žaidžia – tikras labsardukas!“
- (Ironiškai) „Vėl visiems atlaidavai? Nu tu ir labsardukas...“
Kilme: Žodis sudarytas iš „labas“ (geras) ir priesagos „-sardukas“, kuri primena žodžius kaip „vejuksas“, „bjaurus“ – t.y., sukuria šiek tiek „neformalią“, net juokingą formą. Tai tipiškas jaunimo kalbos kūrinys, kuriuo žaidžiama su žodžiais ir emocijomis.
Trumpai tariant: labsardukas = labai geras žmogus, bet pasakytą su šypsena ar švelnia ironija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.