Lietuvių jaunimo kalboje žodis „kukis“ dažniausiai reiškia kūdikį, mažą vaiką arba mažylį. Tai yra meili, švelni ar šiek tiek žaisminga forma, kuri vartojama kalbant apie labai mažus vaikus, dažnai su švelnumo ar mielumo atspalviu.
Kartais gali būti vartojama ir plačiau – pavyzdžiui, apie suaugusį žmogų, kuris elgiasi naiviai ar vaikiškai, bet tokia reikšmė rečiau pasitaiko.
Pavyzdžiai:
- „Pažiūrėk į tą mielą kukį!“ (kalbant apie kūdikį)
- „Mūsų šeimoje atsirado naujas kukis.“ (apie naujagimį)
Žodis yra kilęs iš baltarusių kalbos („кукі“ – kūdikis) arba lenkų („kuku“ – vaiko žargonas), o į lietuvių kalbą pateko per šnekamąją jaunimo žargoną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.