„Klepkos“ jaunimo kalboje (ypač Lietuvoje) dažniausiai reiškia snekes, pėtaka arba pramanas. Tai žodis, kuriuo apibūdinami netikri ar perdėti pasakojimai, gandai ar niekai, kuriuos žmonės pasakoja, o kartais ir melai.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Neklausyk jo, jis vėl kalba klepkas.“ (Neklausyk jo, jis vėl kalba niekus / meluoja.)
- „Kokias klepkas čia skleidžia?“ (Kokius gandus čia skleidžia?)
Žodis yra kilęs iš slangiško veiksmažodžio „klepoti“ arba „klepėti“, kuris reiškia plepėti, kalbėti be reikalo. Tai tipiškas jaunimo ar bendrinės šnekamosios kalbos žargonas, dažnai vartojamas neformalioje aplinkoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.