„Kepeliūšas“ jaunimo kalboje (dažniausiai vartojama Lietuvoje) reiškia kvailą, nevykusį ar nemalonų žmogų, kuris elgiasi neadekvatai, keistai ar nepatraukliai. Tai yra šiek tiek niekinanti ar juokaujanti sąvoka, kuri dažnai vartojama bendraujant tarp draugų ar apibūdinant nemėgstamą asmenį.
Žodis kildinamas iš žodžio „kepurė“ – galbūt asocijuojamas su tuo, kad asmuo yra „užsidėjęs kepurę“ (t. y. elgiasi kvailai ar išdidžiai), nors tiksli kilmė nėra visiškai aiški. Kartais gali būti vartojamas ir kaip švelnesnė įžeidimo forma, panašiai kaip „kvailys“ ar „keistuolis“.
Pavyzdžiai:
- „Nekreipk dėmesio į tą kepeliūšą – jis visada kalba nesąmones.“
- „Kaip tu gali bendrauti su tuo kepeliūšu? Jis toks nemalonus.“
Atkreipkite dėmesį: Šis žodis yra žargoninis ir gali būti laikomas šiek tiek įžeidžiančiu, todėl vartoti atsargiai – tik neformaliose situacijose su artimais draugais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.