karačius

„Karačius“ jaunimo kalboje (ypač lietuvių jaunimo žargone) dažniausiai reiškia kepurę, skrybėlę arba kitą galvos dangą. Tai yra žargoninis žodis, kilęs iš rusų kalbos žodžio „карач“ (karаč), kuris taip pat reiškia kepurę ar skrybėlę.

Pavyzdžiai vartojimo:
- „Užsidėk karačių, šalta!“ (Užsidėk kepurę, šalta!)
- „Naują karačių nusipirkau.“ (Naują kepurę nusipirkau.)

Žodis yra paplitęs tarp jaunesniosios kartos, ypač urbanistinėse bendruomenėse ar tarp paauglių, ir dažnai vartojamas neformaliuose pokalbiuose. Kaip ir daugelis žargoninių išraiškų, jo vartojimas gali skirtis priklausomai nuo regiono ar socialinės grupės.

Įrašas
Paaiškinimas	„Karačius“ jaunimo kalboje (ypač lietuvių jaunimo žargone) dažniausiai reiškia kepurę, skrybėlę arba kitą galvos dangą. Tai yra žargoninis žodis, kilęs iš rusų kalbos žodžio „карач“ (karаč), kuris taip pat reiškia kepurę ar skrybėlę. Pavyzdžiai vartojimo: - „Užsidėk karačių, šalta!“ (Užsidėk kepurę, šalta!) - „Naują karačių nusipirkau.“ (Naują kepurę nusipirkau.) Žodis yra paplitęs tarp jaunesniosios kartos, ypač urbanistinėse bendruomenėse ar tarp paauglių, ir dažnai vartojamas neformaliuose pokalbiuose. Kaip ir daugelis žargoninių išraiškų, jo vartojimas gali skirtis priklausomai nuo regiono ar socialinės grupės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.