Lietuvių jaunimo kalboje žodis "fulia" (kartais rašomas kaip "fulija") reiškia "niekniekiai", "nesąmonės", "kvailystės" arba "tušti pokalbiai".
Šis žodis dažnai vartojamas norint nusakyti:
- Kai kas nors kalba be prasmės ar išsigalvoja.
- Pavyzdžiui: "Neklausyk jo, jis kalba fulią" (t. y. kalba nesąmones).
- Arba: "Užsiėmėm kažkokia fulia" (užsiėmėm nereikalingu/nuobodžiu reikalu).
Žodis greičiausiai kilęs iš rusų kalbos žodžio "фуфло" (šnek. klaida, apgavystė, niekniekiai), o pastarasis – iš žargoninio "фуфел" (netikras, padirbtas). Lietuvių jaunimo žargone jis įsitvirtino kaip linksmas, šiek tiek niekuo nusistatantis posakis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.