„Fonūškė“ jaunimo kalboje (ypač tarp lietuvių jaunimo) reiškia „fonograma“ arba „muzikinis takelis“, dažniausiai vartojama kontekste, kai kalbama apie dainų ar instrumentinių kūrinių įrašus, kuriuos naudoja atlikėjai scenoje ar studijoje.
Žodis kilo iš rusų kalbos žodžio „фонограмма“ (fonograma), o jaunimo slenge jis sutrumpintas ir adaptuotas į pavykingą formą „fonūškė“.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Pasiruošk savo fonūškę, dainuosime kartu!“
- „Ar jau parsisiuntei tą naują fonūškę?“
Tai neoficialus, šnekamasis žodis, dažnas tarp muzikantų, organizatorių ar tiesiog mėgstančių muzikuoti draugų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.