„Dziuobtelėti“ jaunimo kalboje (arba bendrai šnekamojoje lietuvių kalboje) reiškia greitai, trumpai pabučiuoti, dažniausiai lūpas. Tai žodis, kuris atsirado iš veiksmažodžio „dziuopti“ („bučiuoti“), pridėjus priesagą, suteikiančią greito, trumpo veiksmo atspalvį.
Pavyzdžiai vartosenoje:
- „Jie tik dziuobtelėjo prieš atsisveikinant.“
- „Ne ilgai čiulpėsi, tik dziuobtelėjo.“
Žodis yra neoficialus, žaismingas, dažniausiai vartojamas šnekamojoje ar jaunimo kalboje, o ne formalioje raštoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.