danoščikas

Žodis „danoščikas“ jaunimo kalboje (ir bendrai šnekamojoje kalboje) reiškia žmogų, kuris dažnai skundžiasi, dejuoja, verkšlena, nuolat kalba apie savo problemas ar nepasitenkinimą, dažnai per daug dramatiškai ar apsimestinai.

Tai yra pejoratyvus, šiek tiek ironiškas ar net šmeižikiškas žodis, kilęs iš rusų kalbos žodžio „даношчик“ (t. y. „skundikas“, „informatorius“), tačiau lietuvių jaunimo kalboje jis įgijo platesnę reikšmę – ne tik tas, kuris „danoja“ (skundžia), bet ir tas, kuris nuolat verkšlena, dejuoja, traukia dėmesį į savo negandą.

Pavyzdžiai vartojimo:
- „Nustok būti danoščikas, visada tik skundiesi!“
- „Jis toks danoščikas, kad po penkių minučių pokalbio jau norisi pabėgt.“

Jei girdi šį žodį – greičiausiai jis nėra komplimentas, o pabrėžia, kad žmogus per daug negražiai reiškiasi apie savo problemas.

Įrašas
Paaiškinimas	Žodis „danoščikas“ jaunimo kalboje (ir bendrai šnekamojoje kalboje) reiškia žmogų, kuris dažnai skundžiasi, dejuoja, verkšlena, nuolat kalba apie savo problemas ar nepasitenkinimą, dažnai per daug dramatiškai ar apsimestinai. Tai yra pejoratyvus, šiek tiek ironiškas ar net šmeižikiškas žodis, kilęs iš rusų kalbos žodžio „даношчик“ (t. y. „skundikas“, „informatorius“), tačiau lietuvių jaunimo kalboje jis įgijo platesnę reikšmę – ne tik tas, kuris „danoja“ (skundžia), bet ir tas, kuris nuolat verkšlena, dejuoja, traukia dėmesį į savo negandą. Pavyzdžiai vartojimo: - „Nustok būti danoščikas, visada tik skundiesi!“ - „Jis toks danoščikas, kad po penkių minučių pokalbio jau norisi pabėgt.“ Jei girdi šį žodį – greičiausiai jis nėra komplimentas, o pabrėžia, kad žmogus per daug negražiai reiškiasi apie savo problemas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.