„Chliupikas“ – tai vienas iš daugelio jaunimo kalboje vartojamų žodžių, kuris reiškia nepavykusį, nekokybišką ar nepatikimą daiktą, įrenginį ar net situaciją. Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač tarp jaunesniojo amžiaus žmonių, ir turi neigiamą atspalvį.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Nusipirkau telefoną iš antrų rankų, bet pasirodė, kad tai visiškas chliupikas – lūžta ekranas ir baterija laiko porą valandų.“
- „Šitas kompiuteris – grynas chliupikas, net paprasčiausias žaidimas užstringa.“
Kilmė: Žodis greičiausiai kilęs iš slenginių arba regioninių variantų, galbūt susijęs su žodžiu „chliupti“ (liūdnas, apgailėtinas) arba panašiais liaudies išsireiškimais. Jaunimo kalba dažnai pasitelkia tokius kūrybinius, ironiškus arba juokingus žodžius, kad apibūdintų kasdienes patirtis.
Alternatyvos: Priklausomai nuo konteksto, „chliupikas“ gali būti keičiamas žodžiais kaip „brokas“, „šlamštas“, „nesąmonė“ arba „nesėkmė“.
Jei norite sužinoti apie kitus jaunimo kalbos žodžius ar turite konkrečių pavyzdžių – klauskite!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.