„Bachūrėlis“ jaunimo kalboje (ypač Lietuvoje) dažniausiai reiškia nedidelį, neįspūdingą ar silpną vyriškos lyties asmenį, dažnai su šiek tiek paniekos ar švelnios ironijos atspalviu. Žodis gali būti vartojamas apibūdinti:
1. Fiziškai liesą, silpną ar jauną vaikiną – pvz., „Pažiūrėk į tą bachūrėlį, kaip jis bando pakelti tą svorį“.
2. Nepatyrusį ar nevykusį asmenį – pvz., „Jis vis dar bachūrėlis toje srityje, nieko dar nemoka“.
3. Elgesiu ar išvaizda atrodantį nebrandų – pvz., „Elgiesi kaip bachūrėlis, suaug jau!“.
Žodis kilęs iš lietuvių kalbos dialektų, kur „bachūras“ reiškia jauną, nevedusį vyrą ar berniuką, o mažybinė priesaga „-ėlis“ suteikia jam šiek tiek sumenkintą ar šaipų atspalvį. Jaunimas šį terminą dažnai naudojia neoficialioje, šnekamojoje kalboje, kartais net draugiškai juokaudami, bet kontekstas gali lemti, ar tai tiesiog nepagarbus apibūdinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.