vaikinas

Vaikinas – tai lietuvių kalbos žodis, turintis dvi pagrindines reikšmes:

1. Jaunas, nevedęs vyras (dažniausiai apie 18–30 metų amžiaus).
Pavyzdys: „Kaimynystėje gyvena malonus vaikinas.“

2. Merginos mylimasis, partneris (romantiniuose santykiuose).
Pavyzdys: „Ji susipažino su savo vaikinu per bendrus draugus.“

Pastaba: Šnekamojoje kalboje kartais vartojamas ir plačiau – apie bet kurį vyrą (pvz., „ten stovi tas vaikinas“), bet standartinėje kalboje geriau vartoti „vyras“ ar „berniukas“ pagal kontekstą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vaikinas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vaikinas – tai lietuvių kalbos žodis, turintis dvi pagrindines reikšmes: 1. Jaunas, nevedęs vyras (dažniausiai apie 18–30 metų amžiaus). Pavyzdys: „Kaimynystėje gyvena malonus vaikinas.“ 2. Merginos mylimasis, partneris (romantiniuose santykiuose). Pavyzdys: „Ji susipažino su savo vaikinu per bendrus draugus.“ Pastaba: Šnekamojoje kalboje kartais vartojamas ir plačiau – apie bet kurį vyrą (pvz., „ten stovi tas vaikinas“), bet standartinėje kalboje geriau vartoti „vyras“ ar „berniukas“ pagal kontekstą.