pūnė̃. pū̃nė.
1. klojimo užgardis pelams supilti, peludė: Reikia pelus sukasti pūnėn. Šiemet pelų mūryte primūrijom pūnę.
2. tvartas: Ožkinė pūnė. Mūsų pū̃nė, kur karvutė stovi. Einu pūnė̃n karvės liuobt. Karvių pūnė̃j labai šlapia. Vienam gale arklių pūnė̃, kitam – diendaržys. Tavo ausyse tai kap avinėj pū̃nėj (nešvaru) . Pilna pūnelė baltų vištelių.
3. diendaržis, laidaras.
4. būda, palapinė: Virbų nutverta ant lauko, ant pievos, eglašakėmis apdengta pūnė, kur kumelį įkiša ant nakties, kad vilkas nepapjautum. Veršiams apluoke pūnė iš šiaudų pastatyta. Iš mauknų palagus, pūnes ir lapines sau dirbo. Apygardas nuteriojo, patys danguodamos pūnėse nu darganų ir speigų. Tuokart garbingesnė bus menka pūnė už paauksytus rūmus ir trobas. Iš sunarstytos mauknos piemenys dirbasi pūneles. Arklaganių pūnė̃.
5. ola, urvas, landa: Jis tyko apslėpime (paslėpčioje) kaip liūtas pūnėje (oloje). Kaip ir liūtas savo pūnėje. Petras iškasės pūnę, apstatė su medžiais, paliko į urvą skylę dėl įlindimo ir įsikūrė.
6. kiaušinio tuštuma: Kiaušinis su dviem pūnė̃m. Kur an šono pūnė̃lė, tai vištaitės, o kur stačiai – tai gaidukai [išsiperi]. bukasis kiaušinio galas: Kiaušinio du galai: laibagalis ir pūnė̃.
miẽgo pūnė̃. miegalius.
pūnėjè augìntas nieko neišmanantis, tamsus: Itas pūnė̃j augìntas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.