.
pasakõrius, -ė. kas moka daug pasakų; geras visokių atsitikimų pasakotojas: Nueik tamsta pas Antanaičio senį, tai pasakorius: jis tiek ir tiek prisakys pasakų. Baisus pasakõrius: kad nupasakoja, tik klausyk! Nu, ir buvo ãnas pasakõrius! Sako, kad tai tikra teisybė; tas pasakorius matęs tą mergą ir tą vaiką. Nedidukas, bet kresnas vyrukas, labai linksmo būdo, didelis išdaigininkas ir pasakorius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.