x
laimė|ti, laimi, laimėjo
1. turėti laimę; gauti naudos: Laimėti meilę. Išėjęs ką laimėsi? Laimėti loterijoje. Laimėti laiko. Nedaug norėsi, visad laimėsi (folkloras).
2. pasiekti pergalę, nugalėti: Laimėti kovą, ginčą, bylą,
rungtynes. Sunku laimėti prieš pajėgų varžovą. laimėjimas laimėtojas, laimėtoja dkt. laim|us, laimėi
1. senoviškai žr. laimingas.
2. tarm. derlus, derlingas, našus: Laimūs metai. Šiemet bulvės labai laimios. laimėumas
.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.