.
kytė̃ (kita).
1. sutaršytų ir surištų šiaudų ar šieno ryšulys, pluoštas: Suriš' kytę šiaudų ir nuneš' karvėm. Kap neteksim blaškų, tai iš kyčių̃ pjausiu šiečką. Rište šiaudus kytėsnan ir nešte in tvartą. Iš kytelių sparčiau šiečką pjautie, nekap tep iš pašaro. Šieno kytẽlė. Svočia sėdi kap kytė̃ razsikėtus. Iš kyčių mažai grūdų.
2. grįžtė: Linų kytė̃.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.