blañdas.
1. blanda 1: Blañdas užeina, blañdas ore, bus lietaus, t. y. oras blendžias. Užėjo blañdas: aptraukė debesis saulę.
2. akių neaiškumas, proto aptemimas: Kai akys blandù apėję, tada nesiseka (nepataikai) . Užkūriju (užrūkau), tai man nueina visas blañdas nuo galvos (visa aišku pasidaro) . Blañdas užeina (žmogus netikusiai ką padaro) . apsnūdimas, apsiblausimas: Čystai siūbuoji tu, ar tave blañdas ima, kad taip miego nori? Blandaĩ tik paima žmonis, tokios klausant kalbos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.