atara
Atara (hebr. עטרה) – karūna, vainikas; taip pat galvos apdangalas judaizmo apeigose.
Pavyzdžiai:
1. Religinis kontekstas: Atara paprastai siuvama ant tallito (maldinio apsiausto) arba kipos (galvos dangalo), dažnai iš sidabro ar aukso siūlų.
Sinagogoje vyras apsivilkęs tallitą su sidabrine atara.
2. Perkeltine prasme: Simbolizavo pagarbą, autoritetą ar iškilumą.
Mokslininkas gavo atarą – pripažinimą už savo darbą.
3. Architektūroje: Terminas kartais vartojamas apibūdinti architektūrinį papuošimą virš durų ar langų.
Senosios sinagogos durų atara puošta raštais.
Trumpai: atara – tai dekoratyvinis vainikas/papušalas, turintis religinę ir simbolinę reikšmę judaizmo kultūroje.
- Gairės: Geografijos terminai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.