žyminys

Žyminys – tai žodžio dalis, kuri nurodo daiktavardžio lytį, skaičių ir linksnį, bet neturi savarankiškos reikšmės. Jis visada vartojamas su daiktavardžiu.

Pavyzdžiai:
- tas namas (vyr. g., vns., V.)
- ta knyga (mot. g., vns., V.)
- to vaiko (vyr. g., vns., K.)
- tos mergaitės (mot. g., vns., K.)
- tie stalai (vyr. g., dgs., V.)
- tos kėdės (mot. g., dgs., V.)

Trumpai: žyminys – tai įvardžiuotinės kilmės žodis, rodantis daiktavardžio gramatinius požymius.

Įrašas
Paaiškinimas	Žyminys – tai žodžio dalis, kuri nurodo daiktavardžio lytį, skaičių ir linksnį, bet neturi savarankiškos reikšmės. Jis visada vartojamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiai: - tas namas (vyr. g., vns., V.) - ta knyga (mot. g., vns., V.) - to vaiko (vyr. g., vns., K.) - tos mergaitės (mot. g., vns., K.) - tie stalai (vyr. g., dgs., V.) - tos kėdės (mot. g., dgs., V.) Trumpai: žyminys – tai įvardžiuotinės kilmės žodis, rodantis daiktavardžio gramatinius požymius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.