žydas

žỹdas, -ė (жыд, żyd). -ė̃.

1. žydų tautybės žmogus: Aš panašus toks į žỹdą, juodas buvau. Maskoliui pieluit, žmogui mūs žemė krutėt, žỹdui targuit. Žỹdai su kromeliu eidavo per butus ir nešiodavo medžiagų ir kitokių prekių. Kaip vaikščiodavo pakiemiais kromelninkai žỹdai, tai jie jau vietoj laikraščių [nešiodavo žinias]. Žỹdai labai dori, niekur nesutiksi girto žỹdo. Karčemą tai žỹdas turia – be žỹdo tai neapseis. Pabrikę turėjo žỹdas. Šmukulius visokius liuob pirks parduos: mokėjo tie žydai gyventi, anims kaukas mat nešdavo. Žỹdam pardavinėjom paršų šerstį. Šerinis žỹdas. Teliokinis žỹdas. Javą supirkdė žydai, anys pigiau mokėj [o]. Žydaĩ superka rugius, – pavasarį jau pats perka žmogus. Iškulia, išarpavoja [sėmenis],
atvažiuoja žỹdai, ir parduoda. An šepečių šukuoja [linus],
ir tada jau vežam, žỹdu [i] parduodam. Jei drenas arklys, kulzuoja, tai ir mainydavo žỹdai ir čigonai. Žỹdai žąsis, vištas išpirks. Pirkinėjo žuvis žỹdas. Būdavo, tai kmynų parenki, parduodi žỹdam. Silkių būdavo gerų par žydùs, kone kožnoj krautuvėj. Derias tie žỹdai, ploja į ranką. Dera žỹdai po šimtui kartų. Jo čebatukai da pas žỹdą ant lentynos (tik jų svajojama) . Žỹdas nevogs, ale nusuks. Žỹdai kaipgi suks, jeigu ir nusuks kartą, taigi ant jį nebeateis pirktų. Per žydùs [daugiausia] buvo auksas. Ąžuolus pardavė žydám. Ir be žydų miškus kirstų, kad tik žmonės pinigų turėtų. Biednam žmoguo geri buvo [žydai],
su žỹdais galėjo sutarti. Ejom pri žỹdų darbuoties, žỹdai mokėjo brangiau. Munie žỹdai buvo didiliai geri, mun jau žỹdų gailu buvo didiliai. Argi žydas ne žmogus, ne to paties Pono Dievo sutvertas, argi ne artimas mūsų? Žỹdai šeštadienį gerai užlaikė. Nuo žỹdų možnėjo pasmokyt gyvent, kas proto turėjo. Žỹdo man neteko matyt, kad gert [ų],
kad stamalinėt [ų]. Žỹdas siuvė i kailinius, i kostimus. Žỹdai tokie amatnykai, kur nereikia iš peties dirbt. Tik žỹdai nenori ir krutėt. Žỹdo rugių pjaunant nematysi. Gydė daugiausiai moterys, bobutės, čerauninkės, žydai kartais. Žydkiemis, tę žydų̃ daug buvo. Prieš karą žỹdų [Rumšiškėse] buvo daugiau kai žmonių. Anų visur buvo, kame tik miestalis – čia ir žỹdai. Parleidom baisius laikus, užejo tas vokytis, iššaudė tus žydùs. Sako, te ir gyvų pakavojo žỹdų, kur te buvo duobės iškastos. Žydai bijo, kad katalikė priėmėja vaiko neužžegnotum katalikiškai. Nesakei, berneli, kur turtus padėjai, kad žỹdo kešenėn visi jie nuejo. Vaikai, nelįskiat, neikiat, sėdėkiat pri pečiaus, žỹdas pagaus. Žỹdai stipro kraujo, ilgai gyvena. Eimu žỹdump pasdairytie. Norėjau pirkt žỹduosej. Joja kazokas ir klausia kelio jamp, žỹdip. Žydau, tu pasilik į vežimą ir prispausk aną, kad ans nenurietėtų atgal į Miniją. Žỹdų karvės įpratytos liuobt namuos, lekia, negaliam užlaikyt. O toj žỹdė sena turi kalbos kažin kiek. Nu tai ana kaip jau nebeejo tarnaut, ana tada sako: – Nors ką, nors žỹdas atsiras, vis tiek eisiu (tekėsiu) , ir gatava. Jei žydą matei sapny, tai saugokis, kad tavęs kas nors neapgautų. Kad kokioj dienoj žydų daug atvažiuoja, tai bus dargana. Žiūrėk žỹdas: blusa įkando, ir bėga pas daktarą. Smirda žydù avelės mėsa. Bet ir toks dramblys tarp būrų tūls išsiranda, kurs, savo lašinius ir zopostą visą suėdęs ir už pyvą skinkį vos ar vandenį šliurpdamas, iš bėdos nei žỹdas jau priviliot pasipratin. Žydai įsikūrė lenkų žemėj, antplūdo į Lietuvą ir į Žemaičius. Žydų vaikai žiponuoti, girtuoklių vaikai lopinuoti. O tie žỹdai, tos žydelkos, šilkuoti būdami, iš svetimos procios turtą lengviai pelnydami. Kaip pinigų nebeturi, žydą bargo prašo, žyds trejopai, ketveriopai, kaip nori užrašo. Žydai ir čigonai procios neišmano, par savo suktybes lengvai pragyvena. Nuvežiau [savo vyrą] į turgų, pririšau prie ratų, kad žyds atpirktų, cigons išmainytų. Rytą anksti kėliau veizdėt savo vyro, nei žyds nupirko, nei cigons išmainė. Žydai stengiasi mus išsprausti iš visų vietų. Žmones žydų šakas kloja, tau, Christe karaliau, ant kelio. Tesakai man neištikįs žydas, kaip o kuriuo būdu sausa rykštelė prasprogo ir pražydo. Ir kaip tatai jis kalbėjo, vėl išejo žydump ir bylojo jump. Nesa jis jiemus buvo pasakęs save žydą santį. Girdėjom teipajag daug iš žydų netikėjusius šį Kristų tikru Dievo pažadėtu mesijošiu esantį. Jezus šaukė Heli, iš to žodžio juokėsi žydai prakeiktieji. Smarkiai išmuštą ir gėdiškai nukarūnavotą ir bjauriai suspjaudytą … Jėzų [Pilotas] išvedė oran ir parodė žỹdamus bylodamas: Šitai žmogus. O kad žydaĩ gaudė ir raišiojo Viešpatį, tad mokytiniai, norėdami jo gint, klausės, jei lieptų jiemus kalavijais gintis. Nieko kito tuomet nemąstė, tiktai kaip jį žydamus ižduotų. Minios žydų prieš išėjot, o palmas ant garbės dėjot. Jeigu tujan, kursai esi žydas, gyveni pagal būdą pahonių, o ne pagal būdą žydų, kodėl priverti pahonis, idant gytų pagal būdą žydų? Kursai esmi apipjaustytas ašmoj dienoj, iš giminės Izraeliaus, iš plemės Benjamino, žydas iš žydų, pagal zokoną farizeušas. Žydai nes geidžia ženklo, o grekai ieško išminties. Ir žydamus stojaus kaipo žydas, idand įgyčia žydus. Klaudijušas pastanavijo, idant visi žydai išeitų iš Rymo. Atsakė jam žydai ir tarė: – Grieke užgimei, o mumis nori mokyti. Sergėdamies stambumo tų žydų̃ ir atskaluonių, sakiokime lėtumą ir nobažnumą šitai tos žmonos, kuri buvo figūra bažnyčios visatimės. Ir nebūkime teip nemeilingumis, kaip buvo žydaĩ, kurie šitai pranašus ir apaštalus š [ventus] pamušė. Bijo kaip žỹdas kryžiaus. Nekenčia kaip žỹdas kryžiaus. Kentėjau i kentėjau kaip žỹdas kryžių. Bijo kaip žỹdas kiaulienos. Aš vandens bijau kaip žỹdas. Maž nepatinka bernas kaip žỹdui mėsa. Išnyko kaip žydo bitės. Išsiskirstė kaip žỹdo bitės. Išsklido kaip žydo bitės. Žydo bitės toroms išejo. Bene žydo bitys apniko. Eina ir eina kai amžinas žỹdas. Ko tu vis antriaip kaip žỹdas. Gyvenkim kap broliai, rokuokimės kap žỹdai. Gyvenkiam kaip broliai, derėkiam kaip žydai. Derėk kaip žydas, užmokėk kaip krikščionis. Ką tu deriesi su manim kaip žydù. Teisingas kaip žydo buožė (bezmėnas). Aimanuoja kaip žydas ožkos. Visi buvę kaip žỹdų šeimyna pasleidę. Pasileidęs kai žydo kelinės. Tai pasileidimas – kaip žydo botagas. Tąsais kai žỹdo botagas. Pasileidęs kai žydo ožka. Pasileidęs kaip žydo mielės. Juodas kap žỹdas. Anas barzdotas kap kokis žỹdas. Akys didelės kaip žydo. Ėda kaip koks žỹdas (valgo su kepure) . Anies kai žỹdai vienas až kitą ažsistojinėja. Girgžda kap žydo ratai. Teip ir velkam metus kaip žỹdai ratus. Stumiam metus kaip žỹdai ratus. Kaip žydų arklį muni stūmė pešė ir į turgų vežė. Darbšti kaip žydo merga. Dykas kaip žydo bernas. Derasi kap žydas. Tęsia tęsia kaip žỹdas smertį. Pridėjo kai žydas pipirų. Klausi kaip žỹdas kelio. Kaip laikaisi? – Kaip žydas prie vokiečio. Gražu kaip ant žydų kapų (negražu) . Sklaidosi šimtinėm kaip žydas poteriais. Tura piningų kaip žỹdas. Giriasi kaip žỹdas su parkom. Pula kaip žỹdas an kryžiaus (labai smarkiai) . Tylia kaip žydas par Mikolą. Engia kaip žydas arklį. Dirba kaip žydo arklys. Triukšmas kaip žỹdų šuilėj. Pasdarė erzelynas kap žydų škalon. Šabo [ja] kaip žỹdas šuolė [je]. Surūgęs kai žỹdo barščiai. Virsta kaip žỹdas į ratus (akiplėšiškai braunasi) . Važiuoja kaip žydas kelio nežiūrėdamas. [Važiuoja] kaip žỹdas su puodais, taip pamažu. Važiuoja kap žydas. Nešiojasi kaip žydas kromą. Pykstasi kaip žỹdas su pačia. Besiginčija kaip žydas su čigonu, kurio arklys geresnis – vieno raišas, kito aklas. Merga be berno kaip žỹdas be maišo. Ko taip dviese sėdite it žydų šermenyse? Pripranti kai žỹdas par galvą mušamas. Dabar kelias [rogių] kap ant žydo liežuvio (slidus) . Vis tu kaip žydas atbulai darai. Kai žỹdo karvė: valandoms balta, valandoms marga. Tep ji į jį įtikėjo, kap žỹdas į veršį (labai) . Užsimanė kaip žỹdas ženytis. Žmonas keičia kaip žỹdas arklius. Įviso žỹdų kaip melnyčios žiurkių. Seniau vaikų kaip žỹdų būdavo. Esi kaip žỹdo vaikas (įkyrus) . Aš iš jūs išspausiu kaip iš žydo poterį. Kaip žmogus pasėdi, i sustimpi kaip žỹdo ožka. Daugel su visu paikų žmonių, kaip nuo savo senelio išsimokino, nenori pamesti, lyg žydas savo barzdos nukirpti. Po pirčiai kaip žỹdai miegojom. Kad užaugęs, kaip pusantro žỹdo. Ko tu tokis pasišiaušęs kap žydo dūšia. Eina kaip žỹdui kabės daryt (gerai sekasi darbas) . Žydas muša, žydas rėkia. Žỹdas kaunas, žỹdas rėkia. Žydas i peklo [je] žyda, žydo vaikuo i danguo prastai. Žỹdas žydù lieka. Rizikaunas žỹdas ir škaloj bezda. Su žydu prasidėk, tai ir kelnes pasidėk. Žỹdą apgausi, kai vėją sugausi. Žyde, nusiimk kepurę! Žyde, savęs neapgauk! Kas ko geida, o žydas visumet piningų. Jei žydas ir ponas tavęs neapgaus, tai niekas neapgaus. Lyja su saule, žydam galva sopa. Nearė žydai ir nears. Dėl vieno žydo bus kermošius. Žydo tik reikia – būtų jomarkas. Be bobos ir žỹdo nėr jomarko. Menkas jomarkas be žydų, menka veselė be mergelių. I be to žydo kermošius įvyko. Jo žỹdo galva buvo jauno (buvo gudrus, suktas) . Alus ne [v] anduo, ožka ne gyvolis, motriška ne šeimyna, žydas ne brolis. Žỹdas be maišo, o boba be skepetos niekur neina. Žydas tęnai brolis, kur gešeptas (gešeftas) . Žydas ne dėdė, ne vieną nurėdė. To nė žydų knygose nė [ra] parašyta. Dabar be žỹdo nei išeit, nei įeit. Aš tiek geriu, kiek žydas kiaulieną valgo. Žỹds žỹds žydėjo, žỹds ant kiaulės sėdėjo; žỹdo barzda sukrutėjo, žỹds nu kiaulės nurietėjo. Ar myli seną žydą? Žydas pirtė [je],
žydo barzda lauke. Žydas viduo, žydo barzda lauke. Žydas pirty, barzda lauke. Žydas gryčioje, žydo barzda lauke. Žydas lauke, žydo barzda klojime. Žỹdas pirtė [je],
barzda lauke, o kankolai gvaltu šaukė. Gale (Galu) lauko žydas kiaulę brauko. Ilgakaklis, ilgasnapis žydo barzdą peša. Stovi žydas be dantų.

2. Užgavėnių, Velykų, Kalėdų, vestuvių persirengėlis: Žỹdais pasirėdysma, užsidėsma kuprines, ličynas. Žỹdai Užgavėnėms skurliais apsiriš, ka nėkas nepažintum. Seniau par Užgavėnes liuob parsirėdę vaikiai žỹdais eiti, visaip šmėklioties, o mergės – liuob ubagėms eiti. Par Užgavėnes pavakarė [je] pradės eiti, lig vakaro eis žỹdais. Užgavėnių žydais liuob eiti kaip pasiutę. Ta kleidė jau dideliai negraži, tik par Užgavėnes žỹdais eiti. Barzdas užsidirbs, votagą ilgą pasidirbs ir eis žỹdais [per Užgavėnes]. Žỹdams turi duoti į krežulius, jei neduosi, patys pasivaga. Žydai, įeję į trobą, pradeda šokti, susikabinę kaip vabalai. Mes liuobam, vaikai, bijoti tų žỹdų. Velykų naktį padirbo žydùs i kareivius. Klebonas nebleido vaikiams žydais bebūti. Žydai kuniguo taką šlavė su šluota ir naika, kad kunigas Velykų naktį ejo par šventorių į bažnyčią. Kalėdų žỹdai – kupros padarytos, prikištos.

3. laumžirgis.

4. žydukas 3: Auga va šič tarp epušių – žỹdai vadinas.

5. nutėkšta rašalo dėmė, šlakas: Sąsiuvinys pilnas žỹdų lyg pirmaklasio. Žỹdų pridėta, pritaškyta. Kaip mažas vaikas ir tu, žỹdų pritaškei.

6. snarglys, liūlys: Nusišluostyk žỹdą, ba invirs bliūdan. Ava žỹdas iš nosies lenda! Oho, žỹdas kad išlindęs koks ilgas, – mesk šonan! Žỹdas iž nosies važiuoja.

7. medinis žibintas.

8. peikena.

9. vogis: Kai žagrė rišterna (stuktelia) į akmenį, tai žagrę išmeta ir pasidaro žỹdas. Kas nemoka art ar tingi, tai daug žỹdų padaro. Toks jo ir arimas, vien žỹdai.

10. lauke sustatyta perpučiama durpių ar malkų krūva: Kap džiūsta durpės, krauni in žydùs po penkias kulbukes. Kai suveždavom durpes, į žydus sukraudavom.

11. šulinio rentinys: Rentinį kiti žỹdais vadino.

12. botago mazgas: Sakau, kol’ tep mano botagas greit nutrūko, ė tai čia Zidoras žỹdą ažrišęs buvo.

13. toks kortų žaidimas.
ámžinas (amžinàsis) žỹdas krikščionių legendos personažas, pasmerktas klajoti iki pasaulio pabaigos: Legenda apie amžiną žydą atsiradusi greičiausia Palestinoje Kryžiaus karų metu. Kas netikite amžinojo žydo legenda? Ana eita ir eita kaip amžinas žỹdas (triūsinėja) . Teip i vargsti kaip ámžinasis žỹdas.
atbulìnis žỹdas. Atbulìnis žỹdas: viską atbulai daro.
pusiañtro žỹdo. Parej [o] jau pusiañtro žydo.
tìkras žỹdas. Tas mažasis tai tìkras žỹdas.
žỹdo arklỹs. laumžirgis.
žỹdo dūšià. peteliškė, drugys: Žỹdo dū̃šios laksto, būs lytaus.
žỹdą grãjyti. tokį vaikų žaidimą žaisti, „kerę mušti“.
žỹdą (pa) kárti (kir̃sti.
), . paleisti akmenuką vandens paviršiumi, kad kelis kartus paliestų: Tris žydùs pakoriau. Vaikai, einam žỹdo kárti, tik gerų akminiukų ieškokiat. Aš pakóriau šešius žydùs (akmenukas atšoko penkis kartus) .
žỹdo kárvė. netinkamo elgesio mergina.
žỹdo ką́sniais dideliais gabalais (snigti): Užvis juo [patinka],
ka sninga žỹdo ką́sniais.
žỹdo kumeliõkas. laumžirgis.
žỹdas leñda [į akìs] ima miegas: Ė jau in mane žỹdas leñda. Žỹdas leñda akysen.
žỹdui įlį̃sti į kišẽnę prasiskolinti: Koks ūkininkas nusigyvens i įlį̃s žỹduo į kišẽnę.
žỹdo málkas pjáusto. prastai gyvena.
žỹdo paũkštis niekas: Ką nešėt dovenų? – Žỹdo paũkštį.
žỹdų peklà didelis sumišimas, triukšmas: Sakau, tame bute da vienas žmogus gyvena, o teip y [ra] žỹdų peklà.
žỹdų plemetè gìmęs. Jau ta mergùčė tai žỹdų plemetè gìmus.
žỹdo pùpose niekur, labai sunkiai (nesusitikti, susitikti): O kame besusìtiksav? – Must žỹdo pùpose. Palauk, vaikel, susitiksav žỹdo pùpose (bus proga atsiteisti) .
žỹdo tur̃gus didelis triukšmas: Žỹdo tur̃gus – visi šaukia.
žỹdo ùtėlės.
žỹdų ùtys lakišius: Išsirankiok žỹdo ùtėles iš šlebės. Žỹdų utų̃ arbata gydo dedervinę.
žỹdai pavažiúodo.
žỹdų velykáitis. macas.
žydùs vežióti snauduliuoti: Jau anas žydùs vežiója.
žỹdo vỹšnė; . valgomasis dumplainis: Žỹdo vỹšnės.

Sapnininkas: Žydas

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zydas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žỹdas, </b>-ė (жыд, żyd). -ė̃. <br/>1. <span class="explanation">žydų tautybės žmogus: </span> Aš panašus toks į žỹdą, juodas buvau. Maskoliui pieluit, žmogui mūs žemė krutėt, žỹdui targuit. Žỹdai su kromeliu eidavo per butus ir nešiodavo medžiagų ir kitokių prekių. Kaip vaikščiodavo pakiemiais kromelninkai žỹdai, tai jie jau vietoj laikraščių [nešiodavo žinias]. Žỹdai labai dori, niekur nesutiksi girto žỹdo. Karčemą tai žỹdas turia – be žỹdo tai neapseis. Pabrikę turėjo žỹdas. Šmukulius visokius liuob pirks parduos: mokėjo tie žydai gyventi, anims kaukas mat nešdavo. Žỹdam pardavinėjom paršų šerstį. Šerinis žỹdas. Teliokinis žỹdas. Javą supirkdė žydai, anys pigiau mokėj [o]. Žydaĩ superka rugius, – pavasarį jau pats perka žmogus. Iškulia, išarpavoja [sėmenis], atvažiuoja žỹdai, ir parduoda. An šepečių šukuoja [linus], ir tada jau vežam, žỹdu [i] parduodam. Jei drenas arklys, kulzuoja, tai ir mainydavo žỹdai ir čigonai. Žỹdai žąsis, vištas išpirks. Pirkinėjo žuvis žỹdas. Būdavo, tai kmynų parenki, parduodi žỹdam. Silkių būdavo gerų par žydùs, kone kožnoj krautuvėj. Derias tie žỹdai, ploja į ranką. Dera žỹdai po šimtui kartų. Jo čebatukai da pas žỹdą ant lentynos <span class="explanation"> (tik jų svajojama) </span>. Žỹdas nevogs, ale nusuks. Žỹdai kaipgi suks, jeigu ir nusuks kartą, taigi ant jį nebeateis pirktų. Per žydùs [daugiausia] buvo auksas. Ąžuolus pardavė žydám. Ir be žydų miškus kirstų, kad tik žmonės pinigų turėtų. Biednam žmoguo geri buvo [žydai], su žỹdais galėjo sutarti. Ejom pri žỹdų darbuoties, žỹdai mokėjo brangiau. Munie žỹdai buvo didiliai geri, mun jau žỹdų gailu buvo didiliai. Argi žydas ne žmogus, ne to paties Pono Dievo sutvertas, argi ne artimas mūsų? Žỹdai šeštadienį gerai užlaikė. Nuo žỹdų možnėjo pasmokyt gyvent, kas proto turėjo. Žỹdo man neteko matyt, kad gert [ų], kad stamalinėt [ų]. Žỹdas siuvė i kailinius, i kostimus. Žỹdai tokie amatnykai, kur nereikia iš peties dirbt. Tik žỹdai nenori ir krutėt. Žỹdo rugių pjaunant nematysi. Gydė daugiausiai moterys, bobutės, čerauninkės, žydai kartais. Žydkiemis, tę žydų̃ daug buvo. Prieš karą žỹdų [Rumšiškėse] buvo daugiau kai žmonių. Anų visur buvo, kame tik miestalis – čia ir žỹdai. Parleidom baisius laikus, užejo tas vokytis, iššaudė tus žydùs. Sako, te ir gyvų pakavojo žỹdų, kur te buvo duobės iškastos. Žydai bijo, kad katalikė priėmėja vaiko neužžegnotum katalikiškai. Nesakei, berneli, kur turtus padėjai, kad žỹdo kešenėn visi jie nuejo. Vaikai, nelįskiat, neikiat, sėdėkiat pri pečiaus, žỹdas pagaus. Žỹdai stipro kraujo, ilgai gyvena. Eimu žỹdump pasdairytie. Norėjau pirkt žỹduosej. Joja kazokas ir klausia kelio jamp, žỹdip. Žydau, tu pasilik į vežimą ir prispausk aną, kad ans nenurietėtų atgal į Miniją. Žỹdų karvės įpratytos liuobt namuos, lekia, negaliam užlaikyt. O toj žỹdė sena turi kalbos kažin kiek. Nu tai ana kaip jau nebeejo tarnaut, ana tada sako: – Nors ką, nors žỹdas atsiras, vis tiek eisiu <span class="explanation"> (tekėsiu) </span>, ir gatava. Jei žydą matei sapny, tai saugokis, kad tavęs kas nors neapgautų. Kad kokioj dienoj žydų daug atvažiuoja, tai bus dargana. Žiūrėk žỹdas: blusa įkando, ir bėga pas daktarą. Smirda žydù avelės mėsa. Bet ir toks dramblys tarp būrų tūls išsiranda, kurs, savo lašinius ir zopostą visą suėdęs ir už pyvą skinkį vos ar vandenį šliurpdamas, iš bėdos nei žỹdas jau priviliot pasipratin. Žydai įsikūrė lenkų žemėj, antplūdo į Lietuvą ir į Žemaičius. Žydų vaikai žiponuoti, girtuoklių vaikai lopinuoti. O tie žỹdai, tos žydelkos, šilkuoti būdami, iš svetimos procios turtą lengviai pelnydami. Kaip pinigų nebeturi, žydą bargo prašo, žyds trejopai, ketveriopai, kaip nori užrašo. Žydai ir čigonai procios neišmano, par savo suktybes lengvai pragyvena. Nuvežiau [savo vyrą] į turgų, pririšau prie ratų, kad žyds atpirktų, cigons išmainytų. Rytą anksti kėliau veizdėt savo vyro, nei žyds nupirko, nei cigons išmainė. Žydai stengiasi mus išsprausti iš visų vietų. Žmones žydų šakas kloja, tau, Christe karaliau, ant kelio. Tesakai man neištikįs žydas, kaip o kuriuo būdu sausa rykštelė prasprogo ir pražydo. Ir kaip tatai jis kalbėjo, vėl išejo žydump ir bylojo jump. Nesa jis jiemus buvo pasakęs save žydą santį. Girdėjom teipajag daug iš žydų netikėjusius šį Kristų tikru Dievo pažadėtu mesijošiu esantį. Jezus šaukė Heli, iš to žodžio juokėsi žydai prakeiktieji. Smarkiai išmuštą ir gėdiškai nukarūnavotą ir bjauriai suspjaudytą … Jėzų [Pilotas] išvedė oran ir parodė žỹdamus bylodamas: Šitai žmogus. O kad žydaĩ gaudė ir raišiojo Viešpatį, tad mokytiniai, norėdami jo gint, klausės, jei lieptų jiemus kalavijais gintis. Nieko kito tuomet nemąstė, tiktai kaip jį žydamus ižduotų. Minios žydų prieš išėjot, o palmas ant garbės dėjot. Jeigu tujan, kursai esi žydas, gyveni pagal būdą pahonių, o ne pagal būdą žydų, kodėl priverti pahonis, idant gytų pagal būdą žydų? Kursai esmi apipjaustytas ašmoj dienoj, iš giminės Izraeliaus, iš plemės Benjamino, žydas iš žydų, pagal zokoną farizeušas. Žydai nes geidžia ženklo, o grekai ieško išminties. Ir žydamus stojaus kaipo žydas, idand įgyčia žydus. Klaudijušas pastanavijo, idant visi žydai išeitų iš Rymo. Atsakė jam žydai ir tarė: – Grieke užgimei, o mumis nori mokyti. Sergėdamies stambumo tų žydų̃ ir atskaluonių, sakiokime lėtumą ir nobažnumą šitai tos žmonos, kuri buvo figūra bažnyčios visatimės. Ir nebūkime teip nemeilingumis, kaip buvo žydaĩ, kurie šitai pranašus ir apaštalus š [ventus] pamušė. Bijo kaip žỹdas kryžiaus. Nekenčia kaip žỹdas kryžiaus. Kentėjau i kentėjau kaip žỹdas kryžių. Bijo kaip žỹdas kiaulienos. Aš vandens bijau kaip žỹdas. Maž nepatinka bernas kaip žỹdui mėsa. Išnyko kaip žydo bitės. Išsiskirstė kaip žỹdo bitės. Išsklido kaip žydo bitės. Žydo bitės toroms išejo. Bene žydo bitys apniko. Eina ir eina kai amžinas žỹdas. Ko tu vis antriaip kaip žỹdas. Gyvenkim kap broliai, rokuokimės kap žỹdai. Gyvenkiam kaip broliai, derėkiam kaip žydai. Derėk kaip žydas, užmokėk kaip krikščionis. Ką tu deriesi su manim kaip žydù. Teisingas kaip žydo buožė (bezmėnas). Aimanuoja kaip žydas ožkos. Visi buvę kaip žỹdų šeimyna pasleidę. Pasileidęs kai žydo kelinės. Tai pasileidimas – kaip žydo botagas. Tąsais kai žỹdo botagas. Pasileidęs kai žydo ožka. Pasileidęs kaip žydo mielės. Juodas kap žỹdas. Anas barzdotas kap kokis žỹdas. Akys didelės kaip žydo. Ėda kaip koks žỹdas <span class="explanation"> (valgo su kepure) </span>. Anies kai žỹdai vienas až kitą ažsistojinėja. Girgžda kap žydo ratai. Teip ir velkam metus kaip žỹdai ratus. Stumiam metus kaip žỹdai ratus. Kaip žydų arklį muni stūmė pešė ir į turgų vežė. Darbšti kaip žydo merga. Dykas kaip žydo bernas. Derasi kap žydas. Tęsia tęsia kaip žỹdas smertį. Pridėjo kai žydas pipirų. Klausi kaip žỹdas kelio. Kaip laikaisi? – Kaip žydas prie vokiečio. Gražu kaip ant žydų kapų <span class="explanation"> (negražu) </span>. Sklaidosi šimtinėm kaip žydas poteriais. Tura piningų kaip žỹdas. Giriasi kaip žỹdas su parkom. Pula kaip žỹdas an kryžiaus <span class="explanation"> (labai smarkiai) </span>. Tylia kaip žydas par Mikolą. Engia kaip žydas arklį. Dirba kaip žydo arklys. Triukšmas kaip žỹdų šuilėj. Pasdarė erzelynas kap žydų škalon. Šabo [ja] kaip žỹdas šuolė [je]. Surūgęs kai žỹdo barščiai. Virsta kaip žỹdas į ratus <span class="explanation"> (akiplėšiškai braunasi) </span>. Važiuoja kaip žydas kelio nežiūrėdamas. [Važiuoja] kaip žỹdas su puodais, taip pamažu. Važiuoja kap žydas. Nešiojasi kaip žydas kromą. Pykstasi kaip žỹdas su pačia. Besiginčija kaip žydas su čigonu, kurio arklys geresnis – vieno raišas, kito aklas. Merga be berno kaip žỹdas be maišo. Ko taip dviese sėdite it žydų šermenyse? Pripranti kai žỹdas par galvą mušamas. Dabar kelias [rogių] kap ant žydo liežuvio <span class="explanation"> (slidus) </span>. Vis tu kaip žydas atbulai darai. Kai žỹdo karvė: valandoms balta, valandoms marga. Tep ji į jį įtikėjo, kap žỹdas į veršį <span class="explanation"> (labai) </span>. Užsimanė kaip žỹdas ženytis. Žmonas keičia kaip žỹdas arklius. Įviso žỹdų kaip melnyčios žiurkių. Seniau vaikų kaip žỹdų būdavo. Esi kaip žỹdo vaikas <span class="explanation"> (įkyrus) </span>. Aš iš jūs išspausiu kaip iš žydo poterį. Kaip žmogus pasėdi, i sustimpi kaip žỹdo ožka. Daugel su visu paikų žmonių, kaip nuo savo senelio išsimokino, nenori pamesti, lyg žydas savo barzdos nukirpti. Po pirčiai kaip žỹdai miegojom. Kad užaugęs, kaip pusantro žỹdo. Ko tu tokis pasišiaušęs kap žydo dūšia. Eina kaip žỹdui kabės daryt <span class="explanation"> (gerai sekasi darbas) </span>. Žydas muša, žydas rėkia. Žỹdas kaunas, žỹdas rėkia. Žydas i peklo [je] žyda, žydo vaikuo i danguo prastai. Žỹdas žydù lieka. Rizikaunas žỹdas ir škaloj bezda. Su žydu prasidėk, tai ir kelnes pasidėk. Žỹdą apgausi, kai vėją sugausi. Žyde, nusiimk kepurę! Žyde, savęs neapgauk! Kas ko geida, o žydas visumet piningų. Jei žydas ir ponas tavęs neapgaus, tai niekas neapgaus. Lyja su saule, žydam galva sopa. Nearė žydai ir nears. Dėl vieno žydo bus kermošius. Žydo tik reikia – būtų jomarkas. Be bobos ir žỹdo nėr jomarko. Menkas jomarkas be žydų, menka veselė be mergelių. I be to žydo kermošius įvyko. Jo žỹdo galva buvo jauno <span class="explanation"> (buvo gudrus, suktas) </span>. Alus ne [v] anduo, ožka ne gyvolis, motriška ne šeimyna, žydas ne brolis. Žỹdas be maišo, o boba be skepetos niekur neina. Žydas tęnai brolis, kur gešeptas <span class="explanation"> (gešeftas) </span>. Žydas ne dėdė, ne vieną nurėdė. To nė žydų knygose nė [ra] parašyta. Dabar be žỹdo nei išeit, nei įeit. Aš tiek geriu, kiek žydas kiaulieną valgo. Žỹds žỹds žydėjo, žỹds ant kiaulės sėdėjo; žỹdo barzda sukrutėjo, žỹds nu kiaulės nurietėjo. Ar myli seną žydą? Žydas pirtė [je], žydo barzda lauke. Žydas viduo, žydo barzda lauke. Žydas pirty, barzda lauke. Žydas gryčioje, žydo barzda lauke. Žydas lauke, žydo barzda klojime. Žỹdas pirtė [je], barzda lauke, o kankolai gvaltu šaukė. Gale (Galu) lauko žydas kiaulę brauko. Ilgakaklis, ilgasnapis žydo barzdą peša. Stovi žydas be dantų. <br/>2. <span class="explanation">Užgavėnių, Velykų, Kalėdų, vestuvių persirengėlis: </span> Žỹdais pasirėdysma, užsidėsma kuprines, ličynas. Žỹdai Užgavėnėms skurliais apsiriš, ka nėkas nepažintum. Seniau par Užgavėnes liuob parsirėdę vaikiai žỹdais eiti, visaip šmėklioties, o mergės – liuob ubagėms eiti. Par Užgavėnes pavakarė [je] pradės eiti, lig vakaro eis žỹdais. Užgavėnių žydais liuob eiti kaip pasiutę. Ta kleidė jau dideliai negraži, tik par Užgavėnes žỹdais eiti. Barzdas užsidirbs, votagą ilgą pasidirbs ir eis žỹdais [per Užgavėnes]. Žỹdams turi duoti į krežulius, jei neduosi, patys pasivaga. Žydai, įeję į trobą, pradeda šokti, susikabinę kaip vabalai. Mes liuobam, vaikai, bijoti tų žỹdų. Velykų naktį padirbo žydùs i kareivius. Klebonas nebleido vaikiams žydais bebūti. Žydai kuniguo taką šlavė su šluota ir naika, kad kunigas Velykų naktį ejo par šventorių į bažnyčią. Kalėdų žỹdai – kupros padarytos, prikištos. <br/>3. <span class="explanation">laumžirgis. </span> </span> </span> <br/>4. žydukas 3: Auga va šič tarp epušių – žỹdai vadinas. <br/>5. <span class="explanation">nutėkšta rašalo dėmė, šlakas: </span> Sąsiuvinys pilnas žỹdų lyg pirmaklasio. Žỹdų pridėta, pritaškyta. Kaip mažas vaikas ir tu, žỹdų pritaškei. <br/>6. <span class="explanation">snarglys, liūlys: </span> Nusišluostyk žỹdą, ba invirs bliūdan. Ava žỹdas iš nosies lenda! Oho, žỹdas kad išlindęs koks ilgas, – mesk šonan! Žỹdas iž nosies važiuoja. <br/>7. <span class="explanation">medinis žibintas. </span> <br/>8. <span class="explanation">peikena. </span> <br/>9. <span class="explanation">vogis: </span> Kai žagrė rišterna <span class="explanation"> (stuktelia) </span> į akmenį, tai žagrę išmeta ir pasidaro žỹdas. Kas nemoka art ar tingi, tai daug žỹdų padaro. Toks jo ir arimas, vien žỹdai. <br/>10. <span class="explanation">lauke sustatyta perpučiama durpių ar malkų krūva: </span> Kap džiūsta durpės, krauni in žydùs po penkias kulbukes. Kai suveždavom durpes, į žydus sukraudavom. <br/>11. <span class="explanation">šulinio rentinys: </span> Rentinį kiti žỹdais vadino. <br/>12. <span class="explanation">botago mazgas: </span> Sakau, kol’ tep mano botagas greit nutrūko, ė tai čia Zidoras žỹdą ažrišęs buvo. <br/>13. <span class="explanation">toks kortų žaidimas. </span> <br/><b> ámžinas (amžinàsis) žỹdas</b> <span class="explanation">krikščionių legendos personažas, pasmerktas klajoti iki pasaulio pabaigos: </span> Legenda apie amžiną žydą atsiradusi greičiausia Palestinoje Kryžiaus karų metu. Kas netikite amžinojo žydo legenda? Ana eita ir eita kaip amžinas žỹdas <span class="explanation"> (triūsinėja) </span>. Teip i vargsti kaip ámžinasis žỹdas. <br/><b>atbulìnis žỹdas</b>. Atbulìnis žỹdas: viską atbulai daro. <br/><b>pusiañtro žỹdo</b>. Parej [o] jau pusiañtro žydo. <br/><b>tìkras žỹdas</b>. Tas mažasis tai tìkras žỹdas. <br/><b>žỹdo arklỹs</b>. <span class="explanation">laumžirgis. </span> </span> </span> <br/><b>žỹdo dūšià</b>. <span class="explanation">peteliškė, drugys: </span> Žỹdo dū̃šios laksto, būs lytaus. <br/><b>žỹdą grãjyti</b>. <span class="explanation">tokį vaikų žaidimą žaisti, „kerę mušti“. </span> <br/><b>žỹdą (pa) kárti (kir̃sti</b>. <br/><b>), </b>. <span class="explanation">paleisti akmenuką vandens paviršiumi, kad kelis kartus paliestų: </span> Tris žydùs pakoriau. Vaikai, einam žỹdo kárti, tik gerų akminiukų ieškokiat. Aš pakóriau šešius žydùs <span class="explanation"> (akmenukas atšoko penkis kartus) </span>. <br/><b>žỹdo kárvė</b>. <span class="explanation">netinkamo elgesio mergina. </span> <br/><b>žỹdo ką́sniais</b> <span class="explanation">dideliais gabalais (snigti): </span> Užvis juo [patinka], ka sninga žỹdo ką́sniais. <br/><b>žỹdo kumeliõkas</b>. <span class="explanation">laumžirgis. </span> </span> </span> <br/><b>žỹdas leñda [į akìs] </b> <span class="explanation">ima miegas: </span> Ė jau in mane žỹdas leñda. Žỹdas leñda akysen. <br/><b>žỹdui įlį̃sti į kišẽnę</b> <span class="explanation">prasiskolinti: </span> Koks ūkininkas nusigyvens i įlį̃s žỹduo į kišẽnę. <br/><b>žỹdo málkas pjáusto</b>. <span class="explanation">prastai gyvena. </span> <br/><b>žỹdo paũkštis</b> <span class="explanation">niekas: </span> Ką nešėt dovenų? – Žỹdo paũkštį. <br/><b>žỹdų peklà</b> <span class="explanation">didelis sumišimas, triukšmas: </span> Sakau, tame bute da vienas žmogus gyvena, o teip y [ra] žỹdų peklà. <br/><b>žỹdų plemetè gìmęs</b>. Jau ta mergùčė tai žỹdų plemetè gìmus. <br/><b>žỹdo pùpose</b> <span class="explanation">niekur, labai sunkiai (nesusitikti, susitikti): </span> O kame besusìtiksav? – Must žỹdo pùpose. Palauk, vaikel, susitiksav žỹdo pùpose <span class="explanation"> (bus proga atsiteisti) </span>. <br/><b>žỹdo tur̃gus</b> <span class="explanation">didelis triukšmas: </span> Žỹdo tur̃gus – visi šaukia. <br/><b>žỹdo ùtėlės</b>. <br/><b>žỹdų ùtys</b> <span class="explanation">lakišius: </span> Išsirankiok žỹdo ùtėles iš šlebės. Žỹdų utų̃ arbata gydo dedervinę. <br/><b>žỹdai pavažiúodo</b>. <br/><b>žỹdų velykáitis</b>. <span class="explanation">macas. </span> <br/><b>žydùs vežióti</b> <span class="explanation">snauduliuoti: </span> Jau anas žydùs vežiója. <br/><b>žỹdo vỹšnė; </b>. <span class="explanation">valgomasis dumplainis: </span> Žỹdo vỹšnės.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

žydas

#