žvìlgterti, -ia (-i, -na), -ėjo, žvil̃gterti. žvilgterėti:
1. Moma žvilgterėjo an mano spadnyčią ir ažsikvatojo. Kap žvìlgterėj [o],
tai net mane skriūdis (baimė) paėmė. Kas žvìlgters ir pamatys – įskųs. Kad būt namie [mergina],
niekas nežvìlgtertų. Morkus žvilgteri į žento sodybą – nagi nueina trys, nulinguoja pagrioviu. Joniukas žvilgteri į visas puses, ar nepamatys tėvelio. Nežymiai žvilgteri į apsiverkusią dukterį. Petrą Vindeikį patraukė lipti iš lovos ir žvilgterti pro langą, įsitikinti, kur jo esama. Ir žvìlgtert neleido in kokį nuogumą – merga turėjai saugotis. Trupučiuką žvilgterkim į netolimą praeitį.
2. Laukiu, kad saulė žvìlgtert, velėsiu.
3. pažiūrėti, užmesti akį: Žvìlgterkit vaikų, aš ižeinu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.