Žižirba – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žygiuojantį judesį, klibant, svyruojant (pvz., eidamas, važiuodamas). Dažniausiai vartojamas apibūdinti netvirtae, netolygiai judančiam objektui ar žmogui.
Pavyzdžiai:
1. Seno žmogaus eisena: Senelis ėjo keliu žižirba.
2. Važiavimas netvirta vežimė: Vežimas žižirba riedėjo kalnu žemyn.
3. Perkelta prasmė: Laikas žižirba teka. (metaforiškai apie lėtą, netolygų eigą)
Sinonimai: klibant, svyruodamas, netvirtae.
Pastaba: Retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.