Žiūrinis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis:
1. Kas stebi, žiūri (kaip veikėjas)
Pavyzdys: „Visų žiūrinių akys nukreiptos į sceną.“
2. Stebimas, matomas (kaip objektas)
Pavyzdys: „Kaimo aikštė tapo visų žiūriniu.“
Trumpai: Nurodo tą, kuris žiūri, arba tai, į ką žiūrima. Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.