Žiubinimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis stebėjimą, tyčiotinį ar kritišką žvilgsnį, įkyrų žiūrėjimą (dažnai su neigiama konotacija). Kilęs iš žodžio žiūrėti.
Pavyzdžiai:
1. Nustok mane žiubinti, erzina.
2. Kaimynas visą dieną žiubina pro langą.
3. Kas per žiubinimas? Turiu klaidą ant marškinių?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.