žievėjimas

Žievėjimas – tai medžio žievės luošimas arba nėrimas, dažniausiai padaromas gyvūnų (pvz., briedžių, stirnų, kiškių) arba žmogaus (pvz., vandalizmo atveju). Tai kenkia medžiui, nes pažeidžia jo apsauginį sluoksnį, gali įsiskverbti ligos ar vabzdžiai, o kartais medis gali nudžiūti.

Pavyzdžiai:
1. Gamtinis: Briedis žievėja jauną pušį, kad pasiektų minkštus audinius ar druską.
2. Žmonių sukeltas: Vandalas peiliu nulupa žievę nuo parko beržo.
3. Pasekmės: Po žievėjimo medis tampa jautresnis ligoms, pvz., grybams ar vabalams.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zievejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė