žibulktis

Žibulktis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis minčių, idėjų staigų atsiradimą ar įkvėpimą (dažniausiai staigus ir ryškus). Tai metaforinis terminas, siejamas su minties „užsidegimu“ kaip lemputės.

Pavyzdžiai:
1. Rašytojui apėmus rankenas, užsidegė žibulktis – jis greitai pradėjo rašyti naują knygą.
2. Inžinierius ilgai galvojo, kol galiausiai turėjo žibulktį, kaip išspręsti problemą.
3. Mokytoja stebėjo, kaip mokiniui užsidegė žibulktis akys, kai suprato sudėtingą uždavinį.

Sinonimai: įkvėpimas, idėja, mintis, apšvietimas (perkeltine prasme).

Įrašas
Paaiškinimas	Žibulktis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis minčių, idėjų staigų atsiradimą ar įkvėpimą (dažniausiai staigus ir ryškus). Tai metaforinis terminas, siejamas su minties „užsidegimu“ kaip lemputės. Pavyzdžiai: 1. Rašytojui apėmus rankenas, užsidegė žibulktis – jis greitai pradėjo rašyti naują knygą. 2. Inžinierius ilgai galvojo, kol galiausiai turėjo žibulktį, kaip išspręsti problemą. 3. Mokytoja stebėjo, kaip mokiniui užsidegė žibulktis akys, kai suprato sudėtingą uždavinį. Sinonimai: įkvėpimas, idėja, mintis, apšvietimas (perkeltine prasme).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.