Žibučiai – tai lietuviškas žodis, reiškiantis žibintuvėlius arba žibukus (mažus rankinius žibintus, dažnai naudojamus tamsiu paros metu ar kaip dekoro elementą).
Pavyzdžiai:
1. Vakare pievoje matėsi degančių žibučių eilė – tai jaunavedžiai švęsdavo.
2. Kiaušinio formos žibučiai puošė šventinį stalą.
3. Kelionėje visada turiu nedidelį žibučį, kad nepritemdytų.
Trumpai: Maži nešiojami šviesos šaltiniai, naudojami apšvietimui ar dekoravimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.