žiauturas

Žiauturas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žiojėjimą, bedugnę, gilumą (dažniausiai perkeltine prasme). Dažniausiai vartojamas poetiškai arba stilizuotai, norint pabrėžti kažko didybę, gilią tuštumą arba siaubą.

Pavyzdžiai:
1. Tikroji prasmė:
Ugnies žiauturas – ugnies liepsnojanti bedugnė.
2. Perkeltinė prasmė:
Karo žiauturas – sunkių karinių išgyvenimų, sunaikinimo metafora.
Tamsos žiauturas – gilaus, bauginančio tamsos įvaizdis.
3. Literatūroje:
„Žengiau į nakties žiauturą“ – išreiškia pasinėrimą į tamsą/mistinį gylį.

Trumpai: Retesnis sinonimas žodžiams „bedugnė“, „žiojėjimas“, dažniausiai naudojamas vaizdingai ar metaforiškai.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiauturas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žiojėjimą, bedugnę, gilumą (dažniausiai perkeltine prasme). Dažniausiai vartojamas poetiškai arba stilizuotai, norint pabrėžti kažko didybę, gilią tuštumą arba siaubą. Pavyzdžiai: 1. Tikroji prasmė: Ugnies žiauturas – ugnies liepsnojanti bedugnė. 2. Perkeltinė prasmė: Karo žiauturas – sunkių karinių išgyvenimų, sunaikinimo metafora. Tamsos žiauturas – gilaus, bauginančio tamsos įvaizdis. 3. Literatūroje: „Žengiau į nakties žiauturą“ – išreiškia pasinėrimą į tamsą/mistinį gylį. Trumpai: Retesnis sinonimas žodžiams „bedugnė“, „žiojėjimas“, dažniausiai naudojamas vaizdingai ar metaforiškai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.