žiaurenti

žiaurénti, -ẽna, -ẽno.

1. pamažu valgyti, kramtyti: Bėdos be dantų – žiaurenù žiaurenù, nesukramtau. Ką tu tą plutą žiaurenì, ar negali pasiimt minkštimo. Tylėdami žiaurena sausą košę. Nepeiktum dabar nė jokios [košės],
žiaurentum nors ir be spirgučių.

2. ėsti: Avelė žiaurena.
sužiaurénti. suvalgyti: Palengva jis tą mėsą ir sužiaurẽno nuo lėkštės. Tokia senatvė, o dantys kaip šunies: visas pluteles dar sužiaurẽna.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žiaurénti, </b>-ẽna, -ẽno. <br/>1. <span class="explanation">pamažu valgyti, kramtyti: </span> Bėdos be dantų – žiaurenù žiaurenù, nesukramtau. Ką tu tą plutą žiaurenì, ar negali pasiimt minkštimo. Tylėdami žiaurena sausą košę. Nepeiktum dabar nė jokios [košės], žiaurentum nors ir be spirgučių. <br/>2. <span class="explanation">ėsti: </span> Avelė žiaurena. <br/><b>sužiaurénti</b>. <span class="explanation">suvalgyti: </span> Palengva jis tą mėsą ir sužiaurẽno nuo lėkštės. Tokia senatvė, o dantys kaip šunies: visas pluteles dar sužiaurẽna.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.