žiauberys

Žiauberys – tai retas, senas žodis, reiškiantis stebuklą, magišką reiškinį, nepaprastą dalyką arba įspūdingą, nuostabą keliantį vaizdą (pvz., gamtos reiškinys).
Artimas sinonimų: stebuklas, nuostaba, magija, vaizdas.

Pavyzdžiai:
1. Žiemos žiauberys – apibūdina stebuklingą, apsnigtą kraštovaizdį.
2. Pasakoje girią gaubė žiauberys – mistiška, magiška atmosfera.
3. Gamtos žiauberiai – nepaprasti reiškiniai (pvz., žaibai, aurora).

Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziauberys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiauberys – tai retas, senas žodis, reiškiantis stebuklą, magišką reiškinį, nepaprastą dalyką arba įspūdingą, nuostabą keliantį vaizdą (pvz., gamtos reiškinys). Artimas sinonimų: stebuklas, nuostaba, magija, vaizdas. Pavyzdžiai: 1. Žiemos žiauberys – apibūdina stebuklingą, apsnigtą kraštovaizdį. 2. Pasakoje girią gaubė žiauberys – mistiška, magiška atmosfera. 3. Gamtos žiauberiai – nepaprasti reiškiniai (pvz., žaibai, aurora). Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.