žėrutis

Žėrutis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švytėjimą, spindėjimą, blizgesį (dažniausiai apie žvaigždes, ugnį ar kitus šviesos šaltinius).

Pavyzdžiai:
- Nakties danguje matėsi žvaigždžių žėrutis.
- Ugnies žėrutis apšvietė tamsų kambarį.
- Saulėtas rytas – grynas dangaus žėrutis.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.

Vardai: Žėrutis

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zerutis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žėrutis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švytėjimą, spindėjimą, blizgesį (dažniausiai apie žvaigždes, ugnį ar kitus šviesos šaltinius). Pavyzdžiai: - Nakties danguje matėsi žvaigždžių žėrutis. - Ugnies žėrutis apšvietė tamsų kambarį. - Saulėtas rytas – grynas dangaus žėrutis. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.