Žerplėdinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žioplinimą, žiūrėjimą į vieną tašką be minties, įstrigusį, tuščią žvilgsnį.
Dažnai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris stovi ar sėdi be jokio aktyvumo, lyg užsimiršęs, įsikandęs į vieną vietą.
Pavyzdžiai:
1. Po visos nakties miego jis pusryčiavo su visišku žerplėdinimu.
2. Studentas žiūrėjo į lentą su tokiu žerplėdinimu, tarsi nieko nesuprastų.
3. Senelis ilgai sėdėjo su žerplėdinimu į langą, galvodamas apie praeitį.
Sinonimai: žioplinimas, užsidegimas, įstrigęs žvilgsnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.