.
žemliónis, -ė. -ies.
1. žemininkas bajoras: Micutos. tėviškėj, ne visai turtingojo žemlionies, buvo du šimtu pilnų, o trys šimtai tuščių drevių. Žemlionis, kurs jotas į karę trauka. Saugojo tokias piles vyčiai arba žemlionys pakarčiui.
2. išsipirkęs valstietis: Kiti atsipirkdavo nuo lažų arba baudžiavų, tie vadinosi žemlionimis.
3. žemionis 2: Togidėlei prašau visus mano žemlionis ir kitus skaitytojus, idant tą mano kokį tokį darbą dešinai permanytumbite.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.