žemaitėjimas

Žemaitėjimas – tai kalbos ypatybė, kai bendrinėje lietuvių kalboje vartojami Žemaitijos (vakarų Lietuvos) tarmės žodžiai, formos ar tarimas.

Pavyzdžiai:
1. Žodžiai: vietoj „duona“ sakoma douna, „eiti“ – eitė, „šaltas“ – šalts.
2. Gramatika: galūnės -ams/oms („rankams“, „kojoms“ vietoj „rankoms“, „kojoms“).
3. Tarimas: trumpinių ė, o sutrumpinimas („gerai“ skamba kaip gerai̇̃ su trumpu „ai“).

Trumpai: tai žemaičių tarmės įtakos pėdsakai bendrinėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Žemaitėjimas – tai kalbos ypatybė, kai bendrinėje lietuvių kalboje vartojami Žemaitijos (vakarų Lietuvos) tarmės žodžiai, formos ar tarimas. Pavyzdžiai: 1. Žodžiai: vietoj „duona“ sakoma douna, „eiti“ – eitė, „šaltas“ – šalts. 2. Gramatika: galūnės -ams/oms („rankams“, „kojoms“ vietoj „rankoms“, „kojoms“). 3. Tarimas: trumpinių ė, o sutrumpinimas („gerai“ skamba kaip gerai̇̃ su trumpu „ai“). Trumpai: tai žemaičių tarmės įtakos pėdsakai bendrinėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.