Žodis „žėlius“ yra veiksmažodžio žėlėti (spindėti, blizgėti, švytėti švelniu šviesos atspindžiu) būtojo laiko 3-asis asmuo (vienaskaita). Reiškia, kad kažkas žėlėjo, blizgėjo, švytėjo.
Pavyzdžiai:
1. Saulė žėlius ant ežero paviršiaus.
2. Nakties danguje žvaigždės tyliai žėlius.
3. Šventėje žvakės šiltai žėlius tamsioje patalpoje.
Trumpai: „Žėlius“ – švytėjo, blizgėjo (apie švelnų šviesos atspindį).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.