žegnotojas

Žodis „žegnotojas“ (daugiskaita: žegnotojai) reiškia asmenį, kuris kryžiuoja(s) arba darai ženklą kryžiumi (dažniausiai ant kūno, pvz., ant kaktos, krūtinės), dažniausiai kaip religinį ritualą ar apsauginį gestą. Tai veiksmažodinis daiktavardis, kilęs iš veiksmažodžio „žegnuotis“ (kryžiuotis).

Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
„Prieš pradedant melstis, jis visada yra atidus žegnotojas.“
2. Perkeltine prasme (saugojimas, palaiminimas):
„Senelė buvo šeimos žegnotojė – kiekvieną išėjimą iš namų ji palydėdavo kryžiaus ženklu.“
3. Istoriniame aprašyme:
„Viduramžių paveiksluose dažnai matomi žegnotojai prieš mūšį.“

Trumpai:
„Žegnotojas“ – asmuo, kuris kryžiuojasi (religinis/paprotys). Kilęs iš „žegnuotis“. Vartojamas tikrosiose ir perkeltinėse situacijose, susijusiose su ritualu ar simboline apsauga.

Įrašas
Paaiškinimas	Žodis „žegnotojas“ (daugiskaita: žegnotojai) reiškia asmenį, kuris kryžiuoja(s) arba darai ženklą kryžiumi (dažniausiai ant kūno, pvz., ant kaktos, krūtinės), dažniausiai kaip religinį ritualą ar apsauginį gestą. Tai veiksmažodinis daiktavardis, kilęs iš veiksmažodžio „žegnuotis“ (kryžiuotis). Pavyzdžiai: 1. Religiniame kontekste: „Prieš pradedant melstis, jis visada yra atidus žegnotojas.“ 2. Perkeltine prasme (saugojimas, palaiminimas): „Senelė buvo šeimos žegnotojė – kiekvieną išėjimą iš namų ji palydėdavo kryžiaus ženklu.“ 3. Istoriniame aprašyme: „Viduramžių paveiksluose dažnai matomi žegnotojai prieš mūšį.“ Trumpai: „Žegnotojas“ – asmuo, kuris kryžiuojasi (religinis/paprotys). Kilęs iš „žegnuotis“. Vartojamas tikrosiose ir perkeltinėse situacijose, susijusiose su ritualu ar simboline apsauga.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.