Žėglis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šakelę, šakalį, šakelę su lapais, žalią šakelę (dažniausiai beržo, gluosnio arba eglių). Vartojamas daugiausia tarmėse ar poetiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Senelis puošė kapus žaliais žėgliais.
2. Vaikai laužo žėglių ir darbo šventei.
3. Po audros kelyje guli daug beržų žėglių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.