Žėgliai – tai lietuviškas žodis, reiškiantis sausus, lengvai degius šiaudus, šieno ar žolių likučius (dažniausiai pjautuose laukuose ar šienapjūtėse). Vartojamas daugiausia tarmėse ar senesnėje kalboje.
Pavyzdžiai:
- Senis sugrėbė žėglių ir užsidegė laužą.
- Po pjūties lauke liko tik žėgliai.
- Iš žėglių susuko virvę.
Sinonimai: šiaudų nuolaužos, sausgirės, girių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.