žėdyklė

Žėdyklė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žaislą ar daiktą, kuris žėri, blizga, spindi (pvz., deimantas, papuošalas, žaislas su blizgučiais).

Pavyzdžiai:
1. Vaikai žavėjosi žėdykle – kamuoliuku, apklijuotu spalvingais blizgučiais.
2. Senelės skryniaje gulėjo senovinė žėdyklė – sidabrinė segė su strąselėmis.
3. Kalėdinė eglutė buvo papuošta įvairiomis žėdyklėmis: rutuliukais, snaigėmis ir žvaigždutėmis.

Trumpai: Dažniausiai vartojama vaikų kalboje ar poetiškai apie blizgančius daiktus/žaislus.

Įrašas
Paaiškinimas	Žėdyklė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žaislą ar daiktą, kuris žėri, blizga, spindi (pvz., deimantas, papuošalas, žaislas su blizgučiais). Pavyzdžiai: 1. Vaikai žavėjosi žėdykle – kamuoliuku, apklijuotu spalvingais blizgučiais. 2. Senelės skryniaje gulėjo senovinė žėdyklė – sidabrinė segė su strąselėmis. 3. Kalėdinė eglutė buvo papuošta įvairiomis žėdyklėmis: rutuliukais, snaigėmis ir žvaigždutėmis. Trumpai: Dažniausiai vartojama vaikų kalboje ar poetiškai apie blizgančius daiktus/žaislus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.