žėbrikė

Žėbrikė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, negražų, prastos būklės namą, trobelę ar pastatą. Dažnai turi neigiamą atspalvį (apleistas, suirtas, netvarkingas).

Pavyzdžiai:
1. Ten už miesto stovi viena žėbrikė – langai išdaužyti, stogas prašvęs.
2. Gyveno ne name, o kažkokioje senoje žėbrikėje.
3. Ką tu per tą žėbrikę nuomojiesi? Čia gyventi negalima!

Sinonimai: lūšna, trobelė, dūdra, urvas (perkeltine prasme).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zebrike' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žėbrikė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, negražų, prastos būklės namą, trobelę ar pastatą. Dažnai turi neigiamą atspalvį (apleistas, suirtas, netvarkingas). Pavyzdžiai: 1. Ten už miesto stovi viena žėbrikė – langai išdaužyti, stogas prašvęs. 2. Gyveno ne name, o kažkokioje senoje žėbrikėje. 3. Ką tu per tą žėbrikę nuomojiesi? Čia gyventi negalima! Sinonimai: lūšna, trobelė, dūdra, urvas (perkeltine prasme).