žebeñkštė. žebenkštė̃. žebenkštis:
1. Žebeñkštę aš mačiau – juoda juostukė per vidurį eina. Žiemą žebeñkštė teip balta kaip sniegas. Žẽbenkštės būna ir baltos, ir raudonos, ir margos. Žebenkštė̃ – nedidelis gyvoliukas, pjauna vištas, susivelka į urvą, par žiemą i maitinas. Žebenkščiū́tė daug pelių išpjauna. Giraitė [je] gyvena ir žebenkštùkių. Žebeñkštė greitai bėgio [ja]. Tūlasis laukininkas ir žebenkštes ant savo dirvos matęs. Važiuo [ja] kaip su žebenkštėmis (labai greitai) . Akysan daboju kap žebeñkštė (labai akylai) . Ne sena boba, jauna kai žebeñkštė. Mergiotės piktumas – kaip žebeñkštė.
2. Nors bent kartą tu, žebenkšte, apsiramink. An tvarkos tai žebeñkštė – kaip dirba, labai vikra. Pagauk tu, kad geras, tokią žebeñkštę.
3. žebenkštis 4: Pataisyk žebeñkštę, matai, kad baigia griūt. Moterys, įstačiusios į žebenkštes naujas storas balanas, pasišalino.
4. vaivorykštė. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.