Žąsiaganystė – tai ironiškas arba šmaikštus terminas, reiškiantis tuščią, beprasmį kalbėjimą, plepėjimą, "pūtimą į tuščią", dažnai vartojamas apibūdinti žodžių perteklių be realios naudos ar turinio. Kilęs iš žodžių žąsis („žąsis“) ir ganystė („ganymas“), tiesiogine prasme reikštų „žąsų ganymas“, tačiau metaforiškai nusako veiksmą, kuris yra nereikalingas ar beprasmiškas.
Pavyzdžiai:
1. Politiko kalba buvo gryna žąsiaganystė – daug žadėjimų, bet nulis konkrečių planų.
2. Nustok žąsiaganystę versti ir imkis darbo!
3. Jo pasakojimas apie savo nuotykius – tik žąsiaganystė, nieko iš tiesų neįvyko.
Sinonimai: plepėjimas, tuščias žodžiai, pūtimas į tuščią, tuščioji kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.