Žalvakaris – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis vakarinį prietemą, t. y. laikotarpį po saulėlydžio, kai dar nėra visiškai sutemę. Žodis sudarytas iš žodžių „žalias“ (spalva) ir „vakaris“, galbūt nusakydamas šviesos atspalvį danguje.
Pavyzdžiai:
- „Ei, žalvakary jau grįšiu namo.“
- „Žalvakario ore ore sklandė šikšnosparniai.“
- Senovėje sakydavo: „Žalvakary nekeliauk toli – pasiklysi.“
Trumpai: Tai priešvakaris, kai dar šviesu, bet jau artėja naktis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.