„Žaliūgės“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis žalias, dar neprisirpusius javus ar grūdus (pvz., kviečius, miežius, avižas). Dažnai vartojamas kalbant apie javus, kuriuos pjauna žaliomis, prieš visiškai sunokant.
Pavyzdžiai:
1. Žemdirbystėje: „Seneliai žaliūges pjauna gyvuliams šieno.“
2. Perkeltine prasme: „Jaunystė – tai dar žaliūgės gyvenimo.“ (simbolizuoja nebrandumą, ankstyvą stadiją).
3. Tarmėse: Kartais vartojamas ir apie žalią žolę ar želdynus.
Trumpai: Tai – žali, nesubrendę javai arba metafora nebrandumui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.